Nerimo sutrikimai

//Nerimo sutrikimai

Nerimo sutrikimai

Vilma Kuzmienė
psichologė psichoterapeutė

Šiandien tikriausiai kiekvienam yra žinoma, ką gi žodis „stresas“ reiškia iš tiesų – t.y. kaip tu asmeniškai jį jauti, ką išgyveni. Stresą patiria didžioji miesto gyventojų dalis. Kiekvienas žmogus, priklausomai nuo jo individualių savybių, su stresu tvarkosi skirtingai: vieni moka prisitaikyti, yra atsparesni, kitiems stresas greitai pakenkia sveikatai, pradedama sirgti įvairiomis ligomis. Tačiau dažniausiai, chroniškai patiriamas stresas anksčiau ar vėliau visgi neigiamai paveikia žmogaus organizmą bei psichiką.
Stresu dabar žmonės vadina pačias įvairiausias emocines ir fiziologines būsenas. Matyt, šis žodis yra tapęs socialiai saugiu – juk tai – ne psichikos sutrikimas, tai patiria visi.
Apibendrinus, ką besikreipę į mane konsultacijų, klientai įvardija kaip stresą, išeina taip: „stresas“  šnekamojoje kalboje apima nerimą, panikos atakas, sociofobiją, baimes, depresiją, nevaldomą pyktį, psichosomatinius sutrikimus – nuolatiniai galvos skausmai bei svaigimai, pakilęs arterinis kraujo spaudimas, energijos nebuvimas bei apatija, sutrikęs virškinimas, pyktis, įkyrios mintys, nemiga ir tt.
Ir tikrai, kasdienio nerimo jausmas, įtampa bei panikos atakos labai dažnai yra išprovokuotos ilgalaikio chroniško streso.
Stipraus streso situacijos netrunka amžinai – kažkada prasideda, bet kažkada ir baigiasi. Rimtos psichologinės problemos kyla tuomet, kai žmogus nebepajėgia išeiti iš streso sukeltos būklės, nors situacija, kėlusi nerimą ir įtampą, objektyviai jau pasibaigė.
Žmogus jaučiasi išsekęs fiziškai ir emociškai; nors ir išsimiegojęs- nesijaučia pailsėjęs. Nuo pat atsibudimo jis dažnai jaučia nerimą, su kuriuo gyvena visą dieną. Tai reiškia, kad prasideda neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai. Plačiau apie juos:

 

GENERALIZUOTO NERIMO SUTRIKIMAS

Šis sutrikimas diagnozuojamas, kai asmuo skundžiasi itin stipriu ir nuolat lydinčiu dienos eigoje nerimu, jauduliu, įtampa.
Labai svarbus dalykas, atskiriantis šį nerimo tipą nuo tiesiog situacinio nerimo yra tai, kad tokį nerimą žmogus jaučia visą laiką, nors jokių aiškių priežasčių jo gyvenimo situacijoje, dėl ko reikėtų nerimauti, ir dar taip stipriai, tarsi ir nėra. Taigi, šis nerimas nėra stipriai susijęs su jokiomis konkrečiomis išorinėmis aplinkybėmis.
Trumpalaikio nerimo būsenas išgyvena kiekvienas žmogus. Tarkime, nerimas, kai laukia rimtas egzaminas, veikia organizmą mobilizuojančiai. Nerimo jausmo dėka organizmas tarsi pasiruošia, pasitelkia visus savo energetinius resursus, nes reikia įveikti iššūkį. Dėl nerimo jausmo, išsiskiria daugiau adrenalino, kurio dėka pakyla kraujospūdis, patankėja pulsas, pakyla raumenų tonusas, paaštrėja dėmesys, susikaupimas. Tai reiškia, kad sukauptos ir paruoštos organizmo jėgos, reikalingos susidoroti su laukiančiu iššūkiu. Kai nerimą sukėlusi situacija baigiasi, tarkim, egzaminas jau išlaikytas, žmogus kurį laiką jaučiasi pavargęs, kol atsistato išeikvota energija, o nerimo jausmas dingsta.
Generalizuoto nerimo sutrikimo atveju, jokio iššūkio aplinkoje, kurį reiktų įveikti, nėra. Tačiau nerimas jaučiamas lygiai taip pat, kaip prieš laukiantį rimtą egzaminą.

Kasdienės didelės adrenalino dozės, išsiskiriančios organizme dėl nerimo, jau nebe padeda žmogui tvarkytis gyvenime, tačiau atvirkščiai- visiškai išbalansuoja organizmą ir psichiką. Galima sakyti, kad tai yra apsinuodijimas savo paties adrenalinu. Sutrinka sveikata, miegas, valgymo įpročiai, žmogus niekada neatsipalaiduoja, negali pailsėti.

Pagrindiniai generalizuoto nerimo sutrikimo simptomai yra šie:

  • Skundžiamąsi nuolatiniu nervingumu, nerimu. Toks nerimas trunka ne trumpiau, kaip kelias savaites arba porą mėnesių iš eilės.
  • Žmogų lydi bloga nuotauja, grėsmės, nesaugumo,lyg baimės jausmas ( nerimas dėl būsimų nesėkmių, galimų nelaimių ). Padidėja poreikis viską kontroliuoti.
  • Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne- virpulys, padidėjęs prakaitavimas, galvos svaigimas, silpnumas, pagreitėjęs pulsas, nepastovus kraujospūdis. Pacientai dažnai skudžiasi  sutrikusiu virškinimu-  pykinimu, pilvo pūtimu; viduriavimu arba užkietėjusiais viduriais. Dėl nerimo gali atsirasti dažnas šlapinimąsis. Visi šie simptomai kūne atsiranda dėl padidėjusio vegetatyvinės nervų sistemos aktyvumo. Dažniausiai skundžiamąsi širdies ir kraujotakos sistemos arba virškinimo sistemos sutrikimais.
  • Taip pat žmones skundžiaisi negalėjimu nustygti vietoje, prasta dėmesio koncentracija, negalėjimu susikaupti, įtampa.
  • Jie negali atsipalaiduoti. Sutrinka miegas. Vargina įkyrios mintys.

Generalizuoto nerimo sutrikimų kamuojamo žmogaus galvoje nuolat sukasi įkyrios mintys, kad gali nutikti kažkas negera, ką apie jį galvoja kiti ir pan.. Jis nuogąstauja dėl įvairių dalykų, savo ar artimųjų sveikatos, ateitis atrodo grėsminga. Stengdamąsis sukontroliuti nerimą bei visas įmanomas nesėkmes, asmuo labai daug analizuoja, stebi kiekvieną pojūtį savyje, savo kūne, jaučiasi nesaugus lyg grėstų pavojus. Daugelis klientų, besikreipusių dėl stipraus nerimo, mini, kad tokios mintys ir nuolatinės pastangos kažkaip suvaldyti nerimą, išbūti darbe, stengtis neparodyti aplinkiniams savo tikrosios būklės, labai sekina ir atima jėgas. Chroniškas nerimavimas sukelia didelį diskomfortą, sutrikdo normalią kasdienę žmogaus veiklą.
Įsisenėjęs generalizuoto nerimo sutrikimas paprastai yra lėtinis, savijauta gali tai pagerėti, tai vėl pablogėti.
Kartu su nerimo sutrikimu gali pasireikšti sociofobija ar panikos atakos.

PANIKOS ATAKOS

Tai epizodinis stiprus nerimas. Šiam sutrikimui būdinga pasikartojantys stipraus nerimo (panikos) priepuoliai. Kiekvienam žmogui simptomai gali šiek tiek skirtis, tačiau dažniausiai pasireiškia staiga prasidedančiu stipriu širdies plakimu, skausmu krūtinėje, smaugimo ar dusimo pojūčiu, svaigimu bei realybės pojūčio sutrikimais. Kartu kyla stiprus nerimas, savikontrolės praradimo ar mirties baimė, baimė išprotėti.
Kai panikos priepuolis nutinka pirmą kartą, žmogus labai išsigąsta, jam gali pasirodyti, kad miršta. Taip yra dėl to, kad dėl ūmaus nerimo įvyksta didelis vegetatyvinės nervų sistemos išsibalansavimas, sukeliantis daugybę kankinačių pojūčių kūne- kyla arba krenta arterinis kraujo spaudimas, kala širdis, pykina, darosi silpna ir atrodo kad žmogus nualps, trūksta oro, sunku kvėpuoti, prasideda kūno drebulys, išpila prakaitas ir tt.
Priepuoliai trunka kelias minutes, nors kartais ir ilgiau. Jie yra neprognozuojami, užtat ilgainiui sukelia labai stiprų nesaugumo jausmą- žmogus nežino, ar priepuolis bus, kada bus, kokioje situacijoje.
Dažniausiai tokie priepuoliai nutinka ne namuose, kur saugu ir aplinka įprasta. O gatvėje, viešose vietose- prekybos centruose, parduotuvėje, kavinėje ar koncerte, autobuse bei transporte, pvz, lėktuve. Asmuo stengiasi pabėgti iš situacijų kuriose yra įvykęs panikos priepuolis, vengti jų. Visada labai svarbu pabėgimo iš situacijos galimybė- jeigu pasidarytų negera.
Tad palaipsniui žmogus, kenčiantis nuo panikos atakų, ima vengti masinio susibūrimo vietų. Tokių būdu pasąmonė apriboja žmogų- jis nebegali laisvai rinktis veiklos, kuri jam įdomi, reikalinga, naudinga ar smagi. Panikos atakos tarsi turi misiją įkalinti žmogų tarp keturių kambario sienų- kad jis niekur neitų iš namų.
Po panikos priepuolio dažnai išlieka baimė, jog ištiks kitas priepuolis.
Labai varginantis dalykas žmonėms, išgyvenantiems panikos atakas, yra negalėjimas jų prognozuoti. Baimė, kad aplinkiniai pamatys jo blogą būklę. Kad nebus galima pabėgti iš situacijos, jeigu prasidės panikos ataka- o tokiu atveju labai norisi pasišalinti, išeiti, pabūti vienam- taip yra lengviau nusiraminti.
Todel klientai skundžiasi savikontrolės praradimo baime, baime išprotėti, baimė nualpti.
Negydomi panikos priepuoliai priverčia asmenį atsisakyti savęs, sumažinti bei apriboti savo poreikius. Tada žmogus sako- mano „AŠ“ nebėra. Iš tiesų, tai didelė nelaisvė.

SOCIALINĖS FOBIJOS

Sociofobijos dažnai prasideda paauglystėje ir pasireiškia baime būti žmonių grupės dėmėsio centre .Todėl tokių situacijų yra vengiama. Sociofobija yra vienodai dažna tiek tarp vyrų, tiek tarp moterų.
Socialinė fobija gali pasireikšti labai konkrečiai, lyg fiksuota baimė- tarkim, kalbėti viešai, valgyti kavinėje ar restorane (viešoje vietoje), susitikti su priešingos lyties asmeniu.
Kitais atvejais, sociofobiją gali kelti beveik visos socialinės situacijos. Šeimos rate, namuose jos paprastai nepasireiškia.
Kenčiantys nuo sociofobijos klientai pasakoja, kad bijo žiūrėti pašnekovui į akis, gatvėje bijo pagauti kito žmogaus akių žvilgsnį. Dažnai skundžiamąsi netikėtu paraudimu, rankų virpėjimu, pykinimu, staigiu poreikiu nueiti į tualetą. Tokie simptomai gali augti ir išsivystyti panikos priepuoliai.

Socialinėse situacijose jaučiamas stiprus nerimas, nors aiškios priežasties tam nėra.
Sociofobijos paprastai yra susijusios su žema saviverte ir didele kritikos baime. Psichoterapijos pradžioje klientai, kenčiantys nuo socialinės fobijos, daug pasakoja apie didžiulį nerimą eiti gatve, nes jiems atrodo, jog praeiviai juos nužvelgia kritiškai, blogai vertindami, pašaipiai.

KODĖL TAIP NUTIKO IR KĄ DARYTI:

Aplink ramu, o tu vistiek jauti stiprų nerimą. Kalbame apie stiprų nerimą, nepriklausantį nuo išorinių aplinkybių.
Vadinasi, aplinkybės yra vidinės ( čia apžvelgsiu psichologines nerimo priežastis)- žmogaus psichologija, jo praeities patirtys, jo nuslopinti jausmai ir vidinis konfliktas.
Jausmus mes nuslopiname ganėtinai dažnai. Tarkim, pykstate ant vadovo, tačiau negalite parodyti šio pykčio, nes socialiai tai būtų nepriimtina, atleistų iš darbo. Tad šiuos jausmus nustumiate šalint, užlaikote savyje. Jie vadinami nuslopintais ir lieka kaip vidinis dirgiklis organizme.
Vidiniai dirgikliai yra tarsi energija, kuri negali kauptis mūsų viduje be galo ir be krašto, ji turi būti kaip nors išlieta ir išeikvota. Tad po kurio laiko jie prasiveržia užmaskuota forma- nerimu bei vegetatyvinės nervų sistemos išsibalansavimu.

Tai tik vienas nuslopintų jausmų pavyzdys. Tačiau jau nuo vaikystės kiekvienas turime sukaupęs nuslopintų jausmų, kurie taip pat gali suaktyvėti ir pasireikšti suaugusio gyvenime dėl streso ar kitokių priežasčių.
Nuslopinti jausmai ir kuria vidinį konfliktą- t.y. kai vienu metu norime/jaučiame dviejų skirtingų, vienas kitam prieštaraujančių dalykų ir sąmoningai apie tai nežinome.
Kuomet žmogus jaučia stiprų nerimą, nesusijusį su aplinkybėmis, visada reiktų ieškoti pasąmoninio ir neregimo vidinio konflikto, kurio jis niekaip negali išpręsti automatiškai -tokiais atvejais, abi vidinio konflikto pusės yra vienodai stiprios.

Mūsų „Aš“ (ego) nepajėgia vienas pats išspręsti susikaupusių iš vaikystės psichologinių fiksacijų bei įvardinti užslopintų jausmų, kuriuos dažnai užaštrina patirtas stresas, kadangi savo pasąmoningąją dalį pasiekti nėra paprasta. Arba, kitaip tariant, išgyvenamas vidinis konfliktas, kurio vienas pats, be išorinio stebėtojo, žmogus įvardinti negali, nes šį užslėptą vidinį konfliktą pamatyti savyje pačiam ganėtinai sudėtinga. Vidinis konfliktas bei užslopinti jausmai gali pasireikšti sapnuose, tik reikia mokėti juos išsiaiškinti.

Todėl asmuo, išgyvenantis nerimo sutrikimą, vis giliau grimsta į nerimo būseną, kuri ilgainiui gali virsti depresija. Dauguma klientų, kurie kreipiasi į psichologą dėl nerimo, paprastai yra bandę išsianalizuoti patys. Išsiaiškinti, kas gi juos kankina, kodėl taip neramu. Perskaitę ne vieną knygą šia tematika.
Paprastai to neužtenka, kad prasibrauti pro pasąmonės kuriamus barjerus – reikalingas išorinis stebėtojas, kuris tau pasakytų- štai šioje mąstymo eigos vietoje tu pabėgai nuo savęs, tavo logika sukasi uždaru ratu, ir pan.
Saugus išorinis pastebėjimas, atgalinis ryšys bei interpretacija padeda klientui pradėti koreguoti savo požiūrį, keisti įprastą inertišką mąstymą. Psichologinė konsultacija/ psichoterapija yra emociškai saugus ryšys su psichologu, tai tarsi šiltnamio sąlygos ypatingų sąlygų reikalaujančiam augalui-  visiškai konfidenciali erdvė, bendravimas be vertinimo, pykčio, kritikos  sudaro palankias sąlygas atsiskleisti, išgirsti, suprasti bei suvokti save, išmokti keistis sąmoningai, išvysti ne tik juoda- balta, bet ir kitas, tarpines spalvas bei visą jų vaivorykštę.
Jeigu asmuo į psichoterapiją ateina ilgai nelaukęs, galima gana greitai jam pagelbėti atpažinti vidinį konfliktą, kuriantį sunkiai pakeliamą nerimo jausmą. O pažinus ir įvardinus nuslopintus jausmus vidinis konfliktas virsta sąmoningu, nerimas praeina, nes žmogus jau gali sąmoningai daryti sprendimus, išsilaisvina, atsipalaiduoja.
Kenčiantis nuo nerimo sutrikimo žmogus gali rinktis ir medikamentinį gydymą- tai yra, jam bus skirti antidepresantai, rečiau benzodiazepinai, nuo kurių gali atsirasti pripratimas. Vaistai prislopina nerimo jausmą, dažnai kartu prislopindami ir kitus pojūčius. Tai nėra asmenybės vidinio konflikto išsprendimas, tai bus jo nuslopinimas, geriausiai tinkamas (kartais ir būtinas) stiprių psichotraumų atvejais.
Ilgai trunkančio ir stipraus generalizuoto nerimo gydymui gali būti taikoma medikamentinis gydymas ir psichoterapija drauge, vėliau atsisakant cheminio gydymo ir dirbant individualiai psichoterapijos seansuose.
Žmonių pasaulyje tiek daug, o visi vienodais ar labai panašiais simptomais išgyvena nerimo, panikos ar sociofobijos sutrikimus. Kaip taip gali būti? Vaistai slopina šiuos visiems bendrus simptomus.
Asmeninė psichoterapija analizuoja ir sprendžia tik jūsų individualų atvejį. Baigę psichoterapiją klientai sako- „Niekad nebučiau pagalvojusi/-ęs, kad taip yra! Jei ne nerimas, niekad nebūčiau atradęs šitos tiesos apie save!” . Psichoterapija leidžiai išplėsti savo asmenybės galimybes, nes sužinai apie save kažką naujo, ką gali panaudoti gyvenime, atskleisti save pilniau: taip, kaip nori tu pats.
Nerimas, panika ar sociofobija – tai tarsi žinutė tau pačiam- “kažką darai ne taip, eini pats prieš save, savo vertybes, savo norus; skriaudi pats save”.
Vidinis konfliktas apima ir ilgą laiką slopinamus jausmus, kurių asmuo nesuvokia turįs, kadangi jie slypi pasąmonėje. Įsivaizduokite, kad nuslopinti jausmai tai lyg energija, kuri turi kažkur tektėti, būti išlieta, nes didelis jos kiekis nebetelpa vidinėje talpykloje. Kadangi tiesiogiai to padaryti neleidžia pasąmonė, nuslopinti norai, jausmai, savojo “Aš” išraiškos yra konvertuojamos į įvairius simptomus, dažniausiai lydimus stipraus nerimo, ir tokiu būdu energija yra išeikvojama.
Šie sutrikimai prasideda tuomet, kai taurė jau perpildyta, kai toliau gyventi neigiant save nebeįmanoma. Tai žmogaus sielos maištas, pagalbos šauksmas. O kylantys simptomai-  kaip ir simboliai sapne, prašantys juos iššifruoti. Šie simboliai yra jūsų asmeniniai, todėl pritaikius individualią psichoterapiją galima išsilaisvinti iš kančios.

Negydomi nerimo sutrikimai gali tapti įvairių vidaus organų negalavimų: aukšto arterinio kraujo spaudimo, širdies ir kraujagyslių pažeidimų, infarkto, dvylikapirštės žarnos, skrandžio opos, urologinių ir kitų ligų priežastimi.

Dėl konsultacijų ir informacijos prašau kreiptis:
vilma@psyvirtual.lt   arba telefonu:  +370 698 10309

By |2018-02-15T22:32:14+00:00February 12th, 2018|Categories: straipsniai|Tags: , |0 Comments

….